Announcement: We regret to say that the book Maring Phonic tone which was published earlier in this blog was not edited very nicely. Therefore we are uploading the edited book which is very easier to read than the previous version . We suggest you check it out the new version. As always we welcome articles and suggestions from you all.Maring Progressive Forum wishes you a happy and prosperous Christmass and New Year to all its readers.Thank you for supporting our endeavours to develop Maring dialect.

Hou Ran Online: July-August-September 2011 Edition

Khung kaap Festival  Courtesy:www.maringnaga.com


 

Manipur PMT rouwei selection phakur Lamthakka Korungshil Charanga lê mukril





            Kumtu 2011 yei Manipur PMT rou Maringnga napung phali yenkhal lakrou L. Korungshil Charanga Laiching Minourei ai pawayei minni L. Angnai Charangaai nuwiyei minni L. Phamshim Charanga. Trinity High School, Meipourei matric passed klonni Millennium Institute of Sciences, Imphalrei +2 ralkur Korungshil aiya muril bini wari sanei report namma dakra mayelei:                                                                                                                                                

Hou Ran : Baimak nungkangai hoilei neiyei lakkana heini nei masa, bammai duini maringngaya dei   limnung   shak mutpi narou.

Korungshil : Keikhi baimak nungai lei.

Hou Ran : Manipur PMT arou neiyei attempt toukur kounak lung-ngako?

Korungshil : Hanthak kei aale khui lunga.

Hou Ran : Youkur attemptrou neiyei selection phathung maknei ngam kouko? Kou-kou suikur leiko?

Korungshil : Youkur attemptrou selection phathung maknei ngamri lailik-laisura neglect bai toukur.   Neglect tounei ngamri leina bi hei lailik-laisu paanarou bei nungai kwat heile plui-soupha    rabnikhi bei disturb toukur. Khatni, tuykhi bei watkur.

Hou Ran : Kapui Korungshil, neiyei khalnarou, tuy, ludok lhangai, laakna kal, laipaak ya phlitam  lakra Pre-Medical selection phanarou kouni naamrouwei lil hoiko?

Korungshil : Naamyer lakrou laakna kal ani lil hoilei. Hei thangrou tuy, ludok lhangai luinara laipaak   lhangai.

Hou Ran : Kapui, neiyei khalnarou nangni douwei youbi Imphal areara lailik loutam lanungri                               medical selection phanei chance duini leirou tou â yakniko?

Korungshil : Lhoubam hei keikhi yanilei.

Hou Ran: Maringnga lim lakra officer, doctor, engineer, PhD, MPhil, Sportsmen, artists kounak â  chungni mak â nei khalnarou puipaani duini suineiko nimak kanung douwarab/marnorabei                                     suineiko?

Korungshil : Keiyei khalnarouri, khnitamrak suilei. Heiya khnitam heirou puipaani duini suilei.    Puipaarabni douwarabya thilak waatlei, tuy â lil hoimakna lhoura duini yrengchalei.

Hou Ran : MBBS luila nungri kouyatourou toubi khallei?Civil Services nimak kanung dei-dei lhou   churbangninei plan leiko?

Korungshil : MBBS luila nungri Pediatrics ra Doctor of Medicine tounilei. Dei planri koukhi mak.

Hou Ran : Pediatrics paamnei ngamri yunpi yamak rouko?

Korungshil : Yarou, douwarab â chamai (diet) heirou care toupi/thilakpi â baimak waatlei. Heinei   ngamni douwarabya sepha touwei se toubi Pediatrics ya hoini khalkurmeh.

Hou Ran : Medical/Engineeringra selection phani yanungri naamyer rouwei lil hoi â kouko?

Korungshil : Laakna kal heirou Dunpuya sakkmu.

Hou Ran : Neiyei stdudeis luibini outside Manipurra lhou tounanung planri leiko?

Korungshil : Kei outside Manipurra lhou tounanung plan koukhi mak. Kai ram ârouwei puipaarab  bei thilak kwaat douwarabya puipaani lhangaini thikul mani nanung lhou churbang pamlei.

Hou Ran : Baimakni nungailei kapui, ashiyei katyou marnorabni medical entrance lhakani rabnung    neiyei sunkni kouko?

Korungshil : Keiyei sunkni ri

            1. Class/Coaching notes le objective tumni/pulni papilak.

            2. Nungkhat niyei marno pikur lesson hei, hei tlainirou revise toupilak.

            3. Naamrouwei lil hoini basic concept hei lamkrini munanung lakna pilak.

                        Nanam success hoiniyaso!

Lamthakka Korungshil le Facebook ra murilniyanri bi arou click toupilo


Matric prikha heirou Maringnga marnorab

          
 Kumtu Maringnga lakra Matric prikharou pass tounei châng â choulei. Kum kummei first divisionra pass toukhi katchung banglei.

           
            Hanui khalla nungri baimak nungkangai hakaraona hoilei. Heiya minni khalla nungri baimakni chikana hoilei ngamri Pallel arearei klei, Maringnga marnorab chungei prikha laana centrerab â baimakni ‘free’ hoilei. Maring Progressive Forumni Maringnga ramrei centre khatrou khaminni thilaknarou baimakni wakhal shukna hoilei. Baimakni free hoini note touyertom nimakni ocharab nikhi note chanthut-chanlak runghut hoini prikha lâ chungni thengkana. Volunteer rabnikhi note pithut-pilak, runghut hoini prikha lâ chungni thengkana. Sammei yunnarou prikha centre khatdei maong tek malmak. Ngari yorna pangkla keithilnak hoini thukkora.


            Nâmma â thilakrou authority tek makkorako? Mashanung mucha thimi changyeinung mubikhi mukanshamakkei klei chukmakkei klei chim ngaknung khou ui hei khoubi kounung kakana hoirou? Ui hei mucha thimini chamaiput bei pibi chukmaklo toubi shunnarou chukmakkei leikurko? Nimak kanung mucha hei baimakni pangkal kal mantrang klei thimi hoiyurnarou chuk-ngammakkei leikurko? Nimak kanung rathi neiko?

Mucha thimini chamaiput bei pibi them kya ui heiri dandi phabom thukmakko?Mucha thimiya chi ui heiri hulthutdurbi mucha thimiya chimak ui khatya khoukurni ngaimakko?Rathi ui heiri silkurni langai.Khataya hoiyanungkhi khatya hoiyanungkhi Matric prikhara chimmak lou tou,unfairmeans yrengcha aa duilaak hachekkura,baimak duichekkura.Maring Progressive Forummei inspection touna centre khatriuri marnorabni invigilator rabyakhi tek chipimak thengkna.Sun loubom aa lhangai hutlhaari nimak.ashitom chasundawanangri douwarab aa mangrouwa.

Maring Progressive Forum mei yunkniri thilakrou authority mak kanungri, nimak kanung authority leibikhi thilak manimak kanungri AMSU, DESAM, MSF nak thilak changrou thimi leilei. Yarabya thilak yerrasi.

            Prikhara silbi pass tou â kounak mangko tou â thilak malna wasi. Ashiyei douwarabni lailik pamakkhi kya, silbi heisi pass tourou tou munarou lailik pamaklei. Lailik pamakkhi pass tourou tou â douwarabbei ludokra leiyora nungri douwa kounak mangngu rouwa. Lailik pamak kanungri free kheen chungni leilei. Free kheen leibikhi carrom, chess, koukou recreation chungni maknei ngamrou kuichabi ranchabi, chuwar sannabi, soka sanabi, nisha sanabi kheen mangyerlei. Kheen lemni leiyanungri ngaosil knanei kheen leilei duini chance leilei. Chanceya leiyanungri ngaosil nalei. Thipilak matric examrei free      sil kyer lê douwa rabbei moral yenkwat lê mari leikril hoilei.

Pallel arearei klei Maringnga youthrab â moral yenmanglei, drug yrengchalei toubi Maring Students Unionnei. Heiya MPF yei shunkniri exam strict hoiyer lanungri problem â 100% solve tou changmak kanungkhi bairi solve tou manirou toubi chouni khallei.

            Heiya kheen arouwei shunkniri exam strict hoiyasi toubi chouni laokhou thimi kounakkhi aicha-ainao rabni matric layeinungri free hoi centre yatom paamlei. Keicha keinaoya klaini lailik pamakni pass touyernung lakkna 
heini hillei katyou douwarabya mangyernei lammeh touri tek malumpimaksi


Maringngayei Ram (Land)

            Kum phanga-thruk maibangrou Maringngayei ramra dei limmei/chatdei thimi â chungni leikhoumak. Heiya angturi dei limmei thimini nungkhat-nungkhatdei thang-thang katchung banglei. Issue â hek karliknung kya khatri nimak. Ningthuk dasi, angtu Tripura statera bangei louklei Indeginous triberab â angturi Bangladeshrei hungchang thimini majority hoiyura. Political lifera miramrei thimi yaomak kanungri government shimchang maklei. Bangnungri Tripurarei klei thimini refugee problem â baimakni klaini khalkur. Hei ngamni angturi baimak klahni ringlei. Maringnga ramra heinak problem hei thukmak nanung kousi tousirouwo? Maring Uparab Assemblyni kou position/ resolution dâwurla? Asinungri refugee problem â serious hoimak khuime toubi heisi leibi Tripurarei thukkur nakrimni serious hoiya ngakbi leiyasiko?


            Maringnga ramra refugee problemri nungkhat-nungkhatdei yendui lakweirou ngamri phailai rari hutsu shim thimini deiramrei thimirab (mayangngarab) cheemra kalenglaka toubi hulthutnei ngamni ching ramra yentuklaklei. Hei duini India government nei Look East Policy toubi tlaini thukna langrei klei leipakrab touri China, Burma, Laos, Cambodia, Singapore, Vietnam, Malaysia dei dei leipakrab lê lal-ol (trade) nanungei policy tangni churbangbi leilei. Heiyei sakhiri Khuga Dam luilak nanung kallei lakkna heiwariya. Manipur râlbi thakrei yunkur leipakrab lê train service leirou youlei. Baimak tang  Asian Transnational Highway simrou youlei. Heini situation heirou kâni koutoubi palrou? Kairam â refugee rab hungmakrou toubi guarantee leileiko? Asinungkhi churbang nung lhou chungni leilei. Kai ram â hunungkhi yornung yâmakrou da. Transnational highway nung ram govt. ni loubikhi compensation phananung kanam mani
lhou tourouda.